LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA      GENERALINĖ MIŠKŲ URĖDIJA  

tarp
LtIEn
Svetainės medis  Klauskite Pagalba neįgaliems VĮ Ignalinos miškų urėdija

 

Darbo laikas:

Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia   –  7.00 val.
Pietų pertrauka – 11.00 – 11.45 val.
Darbo pabaiga – 16.00 val.

Penktadieniais :
Darbo pradžia   –  7.00 val.
Pietų pertrauka – 11.00 – 11.45 val.
Darbo pabaiga – 14.45 val.

 

tarp

2017 lapkričio 21 d. antradienis (13:43)  

hidro-sistemos
hidro-sistemos
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas

 

 

AAMGSS operatorių telefonai:

1)+37061261799

2)+37062282578

 

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

 

 

 

Urėdijos naujienos
LIETUVA – GERIAUSIAI MIŠKUS SAUGOJANTI VALSTYBĖ PASAULYJE!

2017-06-28

Tai paaiškėjo Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį (2012) Aplinkos gerovės indeksą.

Pagal miškų išsaugojimo vertinimą, mūsų šalis pripažinta pirmąja pasaulyje. Mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 1995—2010 m.); miško kirtimai (vertinimo laikotarpis: 2000—2010 m.); miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 2000—2010 m.).

Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos iš 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje. Lietuvos artimiausi kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija yra 32-oje vietoje, Lenkija — 42-oje, Rusija — 50-oje, Suomija – 53-ioje, Švedija — 64-oje, Estija – 75-oje vietose.

Patikimais metodais, ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija leidžia tvirtinti, jog Lietuvos ištekliai — plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.

 

Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris — nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o medynų tūris — 25 mln. kubinių metrų. Vidutinis medienos tūris viename hektare per pastaruosius 10 metų padidėjo 13 kub. metrų ir šiuo metu siekia 237 kub. metrus viename hektare, o bendras sukauptas medynų tūris visuose miškuose nuo 2001 metų padidėjo 38 mln. kub. metrų, taip pat bendras metinis medienos tūrio prieaugis padidėjo nuo 16,1 mln. iki 16,6 mln. kub. metrų.

Šiuo metu Lietuvoje visų rūšių kirtimais per metus yra iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o kasmetinis prieaugis siekia 16 mln. kubinių metrų medienos, t. y. iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio! Tokia medienos ruošos apimtis atitinka darnaus miškų ūkio principus, kai iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio, ir kartu ji sudaro prielaidas veiksmingai funkcionuoti šalies miškų ūkio sektoriui, patenkinti suderintus pramonės, energetikos sektoriaus ir kitų vartotojų medienos poreikius. Medienos prieaugio neviršijanti miško kirtimo apimtis turi būti išlaikoma ir ateityje. 

Valstybiniuose miškuose nuo 2005 m. neplynų kirtimų plotas sudaro 22—27 proc. nuo viso pagrindinių miško kirtimų ploto.

Tiesioginis valstybės turto vertės didinimas yra ir miškų plotų plėtimas. Mokslininkų skaičiavimu, per 10 metų valstybinių miškų vertė padidėjo 1 mlrd. litų vien kaupiant medienos tūrį, t. y. neiškertant viso medienos prieaugio ir sodinant naujus miškus. Visuomenei formuojamas stereotipas, kad miškininkai Lietuvoje kerta daug miškų. Iš tikrųjų vien 2002-2012 m. įveisėme beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Galėtume jų pasodinti ir daugiau, tačiau laisvos valstybinės žemės mums perduodama mažai. Miškų urėdijos daug lėšų investuoja į medelynų plėtrą, modernizavimą. Daugiau nei 90 proc. visų miškų urėdijose išauginamų sodmenų skirta miškų atkūrimui ir naujų įveisimui valstybiniuose bei privačiuose miškuose.

Palyginti su ankstesniaisiais metais, valstybiniai miškai veiklos ir pelno mokesčių į šalies biudžetą sumoka 16 kartų daugiau (1995 m. — 7 mln., 2012 m. — 92,7 mln. Lt), o visų mokesčių santykis su gautomis pajamomis yra 42 proc. (didžiausias procentas Europoje). O kur dar didžiulė pažanga kituose miškininkystės baruose, sukurta šiuolaikiška miškų atkūrimo sistema ir dar daug kitų itin svarbių darbų. Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia:

Lietuva                               16,3     proc.

Lenkija                               10,4     proc.

Suomija                             13,9     proc.

Žemutinė Saksonija 10,5 proc.

O generuojama turto grąža Lietuvoje — 8,4 proc., Švedijoje — 7,1 proc. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. Akademiko Antano Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga (2012 m.).

Krizė Lietuvoje įsismarkavo 2009 metais, o dar 2008 metų rugpjūčio mėnesį Generalinė miškų urėdija parengė pirmąjį Lietuvoje veiksmų planą esant ekstremalioms ekonominėms sąlygoms. Buvo numatytos priemonės, padėsiančios užtikrinti negatyvių ekonominių padarinių valstybės įmonių miškų urėdijų veiklai likvidavimą bei pagrindinių miškų urėdijų funkcijų ir miškų ūkio darbų – miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos — vykdymą galimos ekonominės recesijos atveju.

2010 m. rugpjūčio mėn. praūžusios vėtros padarinius pavyko laiku sutvarkyti, nes pirmą kartą žinybos istorijoje visų miškų urėdijų sutelktomis pastangomis ir jų turima technika keliose nukentėjusiose miškų urėdijose operatyviai likviduoti škvalo padariniai. Nors vėtros išlaužtos ir išverstos medienos kiekis valstybiniuose miškuose siekė daugiau nei milijoną kietmetrių, mobilizuojant miškų urėdijų pajėgas ir perskirstant kirtimų apimtis miškų urėdijose, metinė kirtimo norma nebuvo viršyta.

Prieš kelerius metus patvirtintoje įsigijimų strategijoje iki 2015 m. numatyta, kad urėdijos turi investuoti į techniką ir 50 proc. miško ruošos darbų galėtų atlikti savomis pajėgomis, t. y. nesamdydami rangovų. Tai ir padėjo sutelktomis daugelio miškų urėdijų jėgomis sudoroti vėjalaužas tų pačių metų žiemą (po 1994—1995 m. vėjavartų aplaidžiai nespėta susitvarkyti per dvejus metus, miškuose prisiveisė žievėgraužių tipografų ir nelaimė tęsėsi 5 metus). Pasirinkta strategija pasiteisino, nes mobilizavus bendras miškų urėdijų pastangas, tokio „tęsinio“ išvengta.

Lietuvos valstybinių miškų žinybos miškininkai vieninteliai Europoje miško gaisrus gesina patys. Šiuo metu Lietuvoje yra įdiegta moderni Automatinė antžeminė gaisrų aptikimo sistema, kuri leidžia efektyviai lokalizuoti gaisrų židinius.

Lietuvoje valstybinių miškų sertifikavimas vyksta pagal patį griežčiausią sertifikavimą pasaulyje – FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatą. Šio sertifikato auditas liudija, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose tvarkomasi itin gerai — pagal biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimų principus.

Aukštas Jeilio universiteto mokslininkų įvertinimas yra tvirtas atsakas jau ne vienerius metus šmeižto kampanijos eskaluojamam mitui, kad valstybiniai miškai valdomi ir naudojami neefektyviai. Tuo buvo grindžiamas prieš kelerius metus propaguotas sumanymas reorganizuoti valstybinių miškų sistemą į vieną įmonę, akcinę bendrovę, vėliau bandymas įtraukti juos į kažkokią pasaulyje neturinčią analogų struktūrą „Visuomį“,skleidžiami įvairiausi gandai, rezgamos sveiku protu ne-suvokiamos asmeninės insinuacijos. Aišku, iš kur visatai kyla: miškai yra vienintelis pats vertingiausias ir dar ne išparceliuotas valstybės turtas, ir tam tikroms grupuotėms labai rūpi jį priglausti.

Įrodinėjant Lietuvos valstybinių miškų valdymo, naudojimo ir tausojimo efektyvumą, Lietuvos mokslininkai jau prieš metus pateikė Lietuvos mokslininkų ekonominių studijų apžvalgą, taip pat išsamų duomenų paketą „Į rezultatus orientuota ir įrodymais pagrįsta valstybinių miškų sektoriaus darbo patirtis“. Darbuose patirtis aprėpta nuo 1996 m., kai buvo priimtas naujas Miškų įstatymas.

Tokiais įvertinimais gali džiaugtis visa Lietuvos miškininkų bendruomenė, miškininkystės mokslo atstovai, visuomeninės organizacijos. Tokiu įvertinimu turėtų didžiuotis ir Lietuvos politikai, kurie, iškilus valstybinių miškų išlikimo pavojui, pasipriešino ir LR Seime įregistravo rezoliuciją dėl valstybinių miškų išsaugojimo. LR Seimo pozicija patvirtina nuostatą, kad Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra stabilumo garantas išlaikant tvarią, profesionalią ir kompleksinę miškininkystę.

Lietuvos pripažinimu geriausiai miškus saugojančia valstybe pasaulyje turėtų didžiuotis ir kiekvienas Lietuvos pilietis, nes miškininkų darbo vaisius vertina ir visuomenė. Viename interneto portale buvo skelbta Laisvosios rinkos instituto nuostata, pasisakanti už miškų privatizavimą. Ten pat skaitytojams buvo pasiūlyta balsuoti. Rezultatas toks — 94 proc. iš jų Lietuvos miškus nori matyti valstybinius. Tai — taip pat aukščiausia atestacija.

GENERALINĖ MIŠKŲ URĖDIJA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius

Tel. (8-5) 273 40 21

Faks. (8-5) 273 40 04

EI. p.: info@gmu.lt

Int. svetainė: www.gmu.lt

 

Foto L. Sindaraitės

 

Informacijos šaltinis:“Miškas ir mes“ 2013

back   Atgal

 

tarp

VĮ Ignalinos miškų urėdija     

Ažušilės g. 18,
LT - 30126 Ignalina
Įmonės kodas 191801425
PVM m.k. LT918014219
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre

Atsiskaitomosios sąskaitos:
A.s. LT804010043700070150
AB bankas "Luminor"

A.s. LT927300010000626766
AB bankas "SWEDBANK"

SWIFT AGBLLT2X
Tel./faks. (8-386) 5 22 46
El.p. info@igmu.lt 
Interneto svetainė www.igmu.lt 

638100, 6136338 (LKS-94)

Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VĮ Ignalinos miškų urėdijos sutikimą.

tarp
Naujienų prenumerata
tarp  
tarp
Apklausa
Ar sodinate mišką?
tarp
 
© VĮ Ignalinos miškų urėdija | Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos web design